Jungčių žaliavos daugiausia susideda iš plastikų ir metalų.
Plastikinės medžiagos:
PBT (polibutileno tereftalatas): dažniausiai naudojamas jungčių gaminiuose, pasižymintis atsparumu įtrūkimams, atsparumu smūgiams, geromis elektrinėmis savybėmis, atsparumu dilimui, mažu trinties koeficientu, savaiminio tepimo savybėmis ir atsparumu alyvai bei cheminėms medžiagoms. Jo susitraukimo greitis yra 0,6–3,0%, atsparumas temperatūrai yra maždaug 230 laipsnių, jis pasižymi geru formavimu ir atsparumu ugniai.
Nailonas (pvz., Nylon 66, Nylon 6T): žinomas dėl gero tvirtumo, savaiminio sutepimo, atsparumo cheminėms medžiagoms ir atsparumui dilimui. Nailonas 6T pasižymi puikiu tvirtumu, palyginti su Nylon 66, ir tinka SMT jungtims.
ABS: pasižymi geru atsparumu smūgiams, atsparumu alyvai ir dilimui, lengvu formavimu ir tvirtumu. Kai atsparumas temperatūrai yra apie 100 laipsnių, jis paprastai naudojamas pagalbiniams jungties komponentams.
PC (polikarbonatas) ir LCP (skystųjų kristalų polimeras): šios medžiagos pasižymi puikia elektros izoliacija ir atsparumu karščiui, išlaiko stabilias elektrines charakteristikas aukštoje temperatūroje, taip pat gerą atsparumą korozijai ir terminį stabilumą.
Metalo medžiagos:
Metalo medžiagų pasirinkimas visų pirma grindžiamas tokiomis savybėmis kaip takumo riba, atsparumas tempimui, pailgėjimas, kietumas ir R/T santykis. Šie parametrai yra labai svarbūs jungiamojo dizaino ir medžiagos pasirinkimui; ypač, kai reikia miniatiūrizuoti, ypač svarbu pasirinkti medžiagas, pasižyminčias puikiomis lenkimo savybėmis.
Medžiagos pasirinkimas priklauso nuo konkretaus jungties pritaikymo; Pavyzdžiui, automobilinėms jungtims gali prireikti didesnio atsparumo temperatūrai, o standartinių elektroninių prietaisų jungtys gali teikti pirmenybę ekonomiškumui ir formavimo paprastumui.